Kaunas

 

Režisieriaus Arvydo Baryso, poeto Vlado Braziūno, kompozitoriaus Algirdo Klovos ir jo vadovaujamos folkloro grupės „Vydraga“ filmas – apie tai, kas per amžius savaip veikė lietuvių pasaulėjautą, savitai spalvino jos kūrybinę raišką: tėviškės kraštovaizdis, buitinės ir meninės namų aplinkumos detalės, tradiciniai valgiai ir gėrimai, liaudies amatai ir dirbiniai – visa, kas smelkia mūsų, lietuvių, kasdienybę, pagaliau mūsų šventės – kalendorinės, šeimos, religinės… Filmo kalba – vaizdų, muzikos garsų ir poetinio žodžio (eilėraščius skaito pats autorius) kalba, siejama asociacijų, nuotaikų, jų niuansų. Taip filmo juoston įaudžiama visa Lietuva, visi jos regionai, jos ežerų duburiai ir dangaus gelmės.

 Tai filmas apie gražų ir kultūrinėmis tradicijomis garsų kraštą, kurio vardą Europos šalių metraščiai įrašė prieš 1000 metų. Šio krašto vardas - Lietuva. Kadaise paskutiniai senojo žemyno pagonys, priėmę krikštą, prie Baltijos jūros sukūrė galingą valstybę - be tautinio egoizmo ir uždarumo.  Apie turtingą Lietuvos praeitį byloja unikalūs paminklai Kernavėje ir Trakuose, Vilniuje ir Kaune, Palangoje, Klaipėdoje, Kuršių nerijoje.    Pagarbi meilė žmogui, krašto kultūrai, gamtai, kurios vaizdai žavi savo nepakartojamu grožiu ir švelnia poezija, sukuria vientisą, harmoningą ir sakralų lietuvišką peizažą.   Istorinė atmintis subtiliai siejama su modernia, sparčiai besivystančia Lietuva ir jos geranoriškais žmonėmis, kurie kviečia susipažinti ir pamilti šią žemę.

Šis Arvydo Baryso mokslo populiarinimo filmas, kurį jis sukūrė talkinant Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesoriui Mykolui Michelbertui, primena tai, kad lietuviai yra labai seni europiečiai.     Filmas pasakoja, kad baltų gentys antikiniam pasauliui tapo žinomos prieš 2000 metų, ir pirmiausiai – dėl gintaro.     Istorikų, archeologų surinkta medžiaga liudija dar nedaugeliui žinomą faktą: norėdami įsigyti Romos imperijoje madingo gintaro, I-II amžiuje romėnų pirkliai pasiekdavo baltų žemes – buvusią dabartinę Lietuvos teritoriją.     Iš baltų žemių pargabentu gintaru buvo puošiamas Koliziejus, gladiatorių šarvai, jų ginklai.       

 Filmuojant “Gintaro kelią” buvo pakartotas prieš 2000 romėnų pramintas kelias.   Filmas įgarsintas penkiomis kalbomis. Be kitų šalių, kurios susijusios su antikinių gintaro pirklių maršrutu, filmas “Gintaro kelias” demonstruotas tarptautiniame Venecijos rūmų festivalyje Romoje.

Pamačius šį filmą, nekyla abejonių - Kaunas vertas ne tik išdidaus čia gyvenančio žmogaus požiūrio, bet ir pagarbaus, susižavėjusio svečio žvilgsnio. Režisieriaus Arvydo Baryso kamera atveria gotikos, Renesanso, baroko, klasicizmo slinktį per miestą, kitados įkurtą dviejų didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries santakoje.   Skirtingos epochos Kaune paliko savo pėdsakus. Didelė laimė, kad jais galime džiaugtis, grožėtis, pagarbiai žavėtis ir šiandien - naujų technologijų, urbanistikos ir mokslo pasiekimų amžiuje.   Filmas parodo, kokios unikalios Kaune išlikusios istorinės vertybės: pasaulinio garso menininkų sukurtos freskos, gipso ornamentika, senųjų skulptorių ir architektų kūrybos fragmentai. Jie prikausto žvilgsnį ir nepalieka abejonių, kad Kaunas buvo didis miestas ne tik savo aukso amžiaus laikais - toks jis išlieka ir šiandien. Šis filmas - puiki dovana kiekvienam, laikančiam save tikru kauniečiu. Ir nuostabus suvenyras svečiui, bent kartą aplankiusiam Santakos miestą ar tik ketinančiam čia atvykti.